Finansinis išsilavinimas

03/08/2017

 

išsilavinimas

Pinigai ir finansai yra ganėtinai svarbi ir apimanti didelę dalį mūsų gyvenimo sritis. Vieniems jų reikia mažiau, kitiems daugiau, bet visi priversti kurti santykius su jais.  Kodėl santykius?  Todėl, kad turime begalinį pinigų poreikį ir tam poreikiui patenkinti neužteks vienkartinio pinigų gavimo veiksmo. O kas sieja mus pastoviais ryšiais – jau yra santykis. Kodėl kurti? Todėl, kad tik kūryboje atsiranda geriausi ir priimtiniausi sprendimai. Ir dar todėl, kad iš anksčiau suformuluotos nuostatos dėl pinigų gali būti pasenusios, ir reikia kurti naujas.

Finansinis išsilavinimas arba finansinis išprusimas Lietuvoje yra visiškai nauja mokymosi sfera. Mūsų šalis nepriklausomybę nuo kitų valstybių atgavo prieš kelis dešimtmečius, o nepriklausomybę nuo suformuotų pažiūrų, susijusių su pinigais, pradeda atgauti tik dabar.

Geriausiai tai matosi iš tyrimų, kuriuos atliko PISA (Programme for International Student Assessment). Tyrimo tarptautinis interneto tinklalapis: http://www.pisa.oecd.org., skelbia PISA tyrimo aprašymą, dalyvaujančių šalių sąrašus, tyrimo programas, visų šalių rezultatų duomenų bazes. Pastaraisiais metais atlikti tyrimai parodo, kad mūsų jaunimas yra mažiausiai finansiškai išsilavinimas Europoje. Kiekvienas suvokia, kad nieko nedaryti yra negalima, keistis yra būtina. Kitaip bus prarasta daug galimybių.

Tai gi galimybės, galimybės, galimybės…. Didelės ar mažos, eilinės ar gyvenimą keičiančios, kiekvieną dieną tiesiog praslenka pro šalį tik dėl to, kad mes nemokame jų pastebėti arba bijome jomis pasinaudoti. Nemokėjimas pastebėti – tai išsilavinimo stoka.  O baimė – tai emocija atsirandanti iš nežinomybės ir nemokėjimo. Jei mums reikia užeiti į tamsų ir nežinomą kambarį, natūralu, kad mes pirmus žingsnius darysime bijodami ar abejodami. Bet jei žengiame į savo svetainę, kurioje yra taip pat tamsu, baimės nebėra. Jei tik išlaikėme teises ir važiuojame pirmus kartus intensyvaus eismo gatve, mus gali sukaustyti baimė, nes nežinome kaip įvairiose situacijose elgtis teisingai. Bet jei jau turime daugiau kaip kelerių metų vairavimo stažą – baimės nebėra, nes atsiranda patirtis.

Akivaizdu, kad patirtis, tai yra svarbus faktorius darant kasdieninius veiksmus, darant juos su ramiomis emocijomis, nejaučiant nei baimės nei kito diskomforto. Mes, skirdami daug laiko įvairioms patirtims įsigyti (profesija, vairavimas, gaminimas, sportas ir t.t.), visiškai neskiriame laiko toms sritims, kurios iš tikrųjų yra svarbiausios mūsų santykiams, dvasingumui ir žinoma, savo finansų valdymui. Mums atrodo, kad šios sritys vienaip ar kitaip susitvarko savaime – ar tu į jas investuosi laiko ar ne. Taip, sutinku, bet kokiu atveju santykiai vystysis, vidinis pasaulis niekur nedings, o pinigai cirkuliuos nuo pajamų iki išlaidų. Tačiau ar valdome mes tam tikras sferas, ar nevaldome – skirtumas yra tik kokybėje. Jei mes norime ne šiaip santykių, kurie vystosi savaime ir yra neprognozuojami, tai reikia į juos investuoti laiko ir ugdyti patirtį kuriant harmoningus santykius. Jei mes norime prasmingo gyvenimo, tai mes turime skirti dalį laiko savo ir dvasiniam ir vidiniam pasauliui. Ir žinoma, jei mes norime tvirtos finansinės padėties, nepriklausomos nuo ekonominių svyravimų, aplinkos įtakos ir kitų faktorių, tai mes turime skirti laiko savo finansiniam išsilavinimui.

691895342Priešingu atveju mes užstringame savo mažame ar dideliame „žiurkių rate“. Kodėl „žiurkių ratas“? Todėl, kad gyvename nuo atlyginimo iki atlyginimo. Gauname darbo užmokestį ir žinome, kad sekantis bus po tam tikro periodo, skirstome pajamas išlaidoms, skaičiuojame ką galime sau leisti, ko ne, bijome prarasti darbą, susirgti ir t.t., ir taip iki kito atlyginimo. Ir visai nesvarbu koks tavo darbas ir koks tavo atlyginimas. Ar tu esi tvarkytojas ar tu esi įmonės direktorius – esi „žiurkių rate“, skiriasi tik tavo rato dydis. Padėti ištrūkti gali tik mokėjimas pasinaudoti galimybėmis. Tačiau, kad jomis pasinaudoti – reikia patirties, o patirtis ateina per mokymosi procesą.

Šiuo metu rengiami įvairūs mokymai ugdantys finansinį raštingumą. Ar reikia juose sudalyvauti ir pradėti kurti kitokius santykius su pinigais – renkiesi tik tu. Bet prieš darydamas pasirinkimą, susimąstyk, kad nuo tavo pasirinkimo priklauso ne tik tavo gyvenimas. Vaikai mokosi perimdami tavo pavyzdį. Keisdamas save tu keiti savo vaikų ir aplinkos ateitį. Ar jausdamas atsakomybę prieš juos, lengvai numosi ranka pasakydamas, kad tai nėra labai svarbi gyvenimo sfera? Manau, kad ne. Tai gi linkiu sklandaus finansinio raštingumo mokymosi proceso.

Viktorija Bareišienė
Viktorija Bareišienė

Naujausi Viktorija Bareišienė straipsniai (peržiūrėti visus)

Facebook

Facebook