Straipsniai
Kaip išugdyti vaikams tinkamą požiūrį į pinigus?
March 24, 2016 by Jurijus Clavas
Pinigai – svarbi kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis. Juos uždirbame, keičiame, taupome, dovanojame. Dėl jų kuriamos ir ardomos šeimos. Jų pagalba daromi geri darbai ir dėl jų daromi nusikaltimai. Nors pinigų svarba ir aktualumas akivaizdus, tėvai dažnai nesusimąsto, kad labai svarbu vaikams laiku paaiškinti pinigų reikšmę ir jų funkcionavimo dėsnius. Tai gali padėti įskiepyti vaikams tikrąsias vertybes, paruošti tvirtą pagrindą ateičiai.
Dažnaiusiai tėvai, pažindinant vaikus su pinigais daro tas pačias klaidas.
Per ilgai delsiama pradėti kalbą apie pinigus arba mažai apie juos kalbama. Daug tėvų nešneka su vaikais apie pinigus, galvodami, kad vaikams pinigai turėtų pradėti rūpėti tuomet, kai jie išeina į suaugusiųjų pasaulį. Taip tėvai vaikui daro meškos paslaugą. Vaikui gali susidaryti įspūdis, kad pinigai tarsi auga ant medžių, atsiranda savaime, todėl ateityje gali susiformuoti nenoras kažko siekti ir stengtis. Kai pokalbių apie pinigus buna mažai arba jie vengiami, vaikui gali atrodyti, kad pinigai nėra svarbūs ir neverti aptarimo. Jei pokalbius apie pinigus pradėsite anksti ir ugdysite vaiko amžiui tinkamu būdu, padėsite vaikui pasiruošti protingai valdyti savo finansus. Jei tylėsite – rizikuosite, kad vaikas išmoks apie juos savaime ir galbūt ne iš geriausių pavyzdžių arba darys brangiai kainuojančias klaidas.
Destruktyvios emocinės priklausomybės nuo pinigų formavimas. Dažniausiai skiriamos dvi situacijos, kai formuojasi emocinė priklausomybė nuo pinigų. Pirmoji – kai vaikas augo pinigų nepritekliuje, ir antroji – kai vaikas auga pinigų pertekliuje. Tiek vienoje, tiek kitoje situacijoje kertinis faktorius yra tai, kad vaikams nebuvo įskiepytos tikrosios vertybės. Kiekviena situacija yra savaip pražūtinga. Pirmuoju atveju, užaugęs vaikas negali džiaugtis dalykais, kurie nesusiję su pinigais, nes pinigai tampa gyvenimo tikslu. Antruoju atveju, užaugęs vaikas dažnai būna arogantiškas mažiau turinčių žmonių atžvilgiu. Taip pat praradęs pinigus, toks žmogus atsiduria už gyvenimo borto, nes nežino nei kaip užsidirbti, nei kaip pasirūpinti savimi.
Paaiškinkite vaikui, kad ne viskas šiame gyvenime matuojama pinigais, pinigai – gero gyvenimo atributas, bet jokiu būdu ne tikslas.
Jei finansinį vaikų švietimą pradėsite anksti – tai bus jų sėkmingos ateities pagrindas. Nes toks suaugęs net neturėdamas pinigų mokės būti laimingu, o turėdamas jų daug, niekada nepraras žmogiškųjų savybių ir nenustos tobulėti, nes žinos, kad pinigai – tai tik materialioji gyvenimo dalis, neatstojanti santykių ir kitų vertybių.
Tikrosios šeimos finansinės padėties slėpimas. Vaikams retai pasakojama apie tėvų pajamas ir išlaidas. O statistinis vaikas per dieną ko nors paprašo daugiau nei 100 kartų. Kadangi vaikų norai dažniausiai viršyja tėvų galimybes, tokiems atvejams egzistuoja universalūs atsakymai: “nėra pinigų”, „neturiu su savim tiek pinigų“, „mums tai per brangu“ arba “imk, tik atstok”. Neigiamus, suirzusius atsakymus vaikai dažnai suvokia kaip tėvų nenorą bendradarbiauti. Nesuprasdami tikrosios pinigų vertės ir nemokėdami tinkamai įvertinti galimybės, vaikai dažnai pradeda matuoti tėvų meile pinigais. Neperka – vadinasi nenori arba nemyli.
Papasakokite vaikui, kiek uždirbate ir kiek išleidžiate. Paaiškinkite, kodėl neperkate vienokio ar kitokio daikto ir apibrėžkite, kiek valandų kainuoja tas ar anas žaislas. Tai leis vaikui įvertinti savo norus ir pasirinki tarp žaislo ir galimybės tas valandas praleisti su tėvais. Taip ugdomas ne tik adekvatus pinigų vertinimas, bet ir dėkingumas.
Alternatyvių pajamų šaltinių slėpimas/neparodymas. Dažnai suaugę žmones pasaulį vertina per savo išgyvenimų ir patirties prizmę. Ir tą, kas buvo įskiepyta patiems, bando perduoti savo vaikams. Jei tėvams atrodo, kad geros profesijos įsigijimas yra sėkmės kelias, jie vers savo vaikus gerai mokytis ir dar pasirinks profesiją, kuri jų manymu yra geriausia. Jei tėvams nepavyko sėkmingai susikurti verslo, jie visais būdais saugos savo vaikus nuo bet kokios idėjos apie verslą, įtikinės, kad tai pavojinga, rizikinga ir t.t. . . . Neapribokite vaikų pasirinkimo, papasakokite apie alternatyvius pajamų šaltinius. Tegul dar mažas žmogus supranta, kad pinigus uždirbinėti galima įvairiais būdais: viešajame sektoriuje, privačiame sektoriuje,kuriant verslą, įdarbinus savo talentus, investuojant ir t.t. Tada vaikui pavyks rasti savo kelią, jis turės pasirinkimą.
Papasakokite vaikui, kad sėkmingiausiais ir turtingiausiais dažniausiai tampa tie, kurie užsiima tuom, kas jiems patinka, įkvepia ir suteikia malonumo.
Vaikas turi suprasti, kad svarbiausia užduotis gyvenime – rasti savo pašaukimą, tapti aukštos kvalifikacijos specialistu savo srityje. Taip pat vaikas turi aiškiai žinoti, kad skirtingų profesijų atstovai uždirba skirtingai, todėl ir jų pragyvenimo lygiai skiriasi. Kiekvienas turi pats pasirinkti kokio gyvenimo nori, todėl pirmiausiai turi sužinoti visas alternatyvas, kaip tokio gyvenimo lygio pasiekti.
Atlygio ir bausmės piniginė sistema. Šiuolaikiniame gyvenime neretai tenka išgirsti, kaip tėvai vaikus skatina/baudžia pinigais. Namų ruošos darbai vis dažniau atliekami tikintis užsidirbti pinigėlio, nei skatinami noro padėti tėvams. Tenka girdėti, kaip tėvai ir vaikai derasi, kiek turėtų kainuoti vienokia ar kitokia užduotis, ar net mokslo pasiekimai. Vaikai skaičiuoja, kokios finansinės naudos gaus už gerą elgesį ir t.t. Visa tai skatina komercinių santykių kūrimą. Vaikai tampa materialistais ir vartotojais. Yra prarandamos tikrosios vertybės: draugystė, užuojauta, empatija, pagarba, pagalba ir kt. Vadovaujantis finansine nauda kuriamos šeimos ir tokioje pat atmosferoje auginamos naujos vaikų kartos.
Svarbiausia paaiškinti vaikui, kad turtas negarantuoja laimės. Tam, kad būtų laimingas, reikia daug daugiau.
Atlygio ir bausmių sistema yra svarbi vaiko vystymosi dalis, bet piniginė jos alternatyva ne visada veikia. Geriausiai vaiką skatinti yra žodžiais, dėmesiu ir kitais nematerialiais būdais. Ir lygiagrečiai papasakoti apie galimybes užsidirbti papildomų pajamų ir padėti pasinaudoti tomis galimybėmis.
Perdėtas rūpestis ir saugojimas nuo klaidų. Klaidos yra mokymosi dalis. Tik tas, kuris stovi vietoje, nedaro klaidų. Dažnai siekdami visokeriopai apsaugoti vaikus, tėvai nelaidžia jiems išmokti svarbiausių gyvenimo pamokų. Duokite vaikams pinigų ir laisvę juos išleisti. Tegul mokosi iš savo klaidų, kol jos dar nebrangiai kainuoja. Jei paaugusiam vaikui prireikia pinigų mokslams, mašinai ar kitoms nebūtinoms išlaidoms, neskubėkite jiems jų duoti. Pirmiausiai parodykite, kaip ir kur jie galėtų tuos pinigus užsidirbti patys. Didžiausia vertę turi ne pinigai – o žinios, kaip jų užsidirbti.
Yra dar daug klaidų, kurias mes darome augindami vaikus ir ugdydami jų finansinį raštingumą. Bet gilindami savo žinias, didiname savo vaikų šansus į geresne ateitį. Nes vis dėl to, svarbiausia yra artimosios aplinkos pavyzdys. Ir vaikai dažniausiai išmano šiek tiek daugiau, nei tėvai. Koks tas „šiek tiek“, priklauso tik nuo mūsų, todėl nesustokime augti patys, o vaikai visada skubės mus pasivyti.
O kas liečia pinigus, manau svarbiausia įskiepyti vaikams tai, kad pinigai yra sukurti tam, kad galėtume tiesiog patogiau įsigyti tam tikrus daiktus. Ir kad jie niekada neatstos tikrojo gyvenimo turto ir vertybių: draugystės, meilės, nuoširdumo, pagarbos, dėkingumo ir kt. Todėl pinigai yra tiktai gero gyvenimo palydovai, bet jokiu būdu ne tikslas.