Straipsniai
Kodėl nebūtina turėti pinigų tam, kad uždirbtumėte pinigų
April 19, 2016 by Jurijus Clavas
Labai dažnai žmonės, siekiantys pakeisti savo finansinę būklę, susivokia, kad norint susikurti pasyvių pajamų srautą reikia įsigyti aktyvų. Egzistuoja daugybė knygų ir mokymų, kokį turtą įsigyti, kokias akcijas pasirinkti ir t.t. Dažniausiai yra susikoncentruojama į tai, kokį aktyvą nusipirkti bei kur jam gauti pinigų ir pamirštama, kad aktyvą sukurti galime ir patys. Ir šiais laikas tai yra kur kas lengviau nei anksčiau.
Trys skirtingi amžiai.
Agrariniame amžiuje buvo turtingas tas asmuo, kuris valdė pilį ir begalines platybes derlingos ūkio paskirties žemės. Tai buvo žmonės, vadinami monarchais ir didikais. Gyvenime buvo taikoma taisyklė 90/10 (10% žmonių kontroliuoja 90 proc. viso pasaulio pinigų, o likusiems 90 proc. priklausė tik 10 proc. finansinių išteklių). Ir į tuos 10% tarpą galima buvo pakliūti per santuoką, gimimą ar užkariavimą. Likę 90 proc. buvo vergai ar baudžiauninkai, neturintys jokios nuosavybės.
Jei gerai ir darbščiai dirbai, tai buvai gerbiamas asmuo. Pagarba darbštumui buvo skiepyjama nuo pat vaikystės. Taip pat būtent šitame amžiuje atsirado neapykanta turtingiems: 90 proc. gyventojų dirbo, kad išlaikytų likusius 10 proc., kurie kaip įprasta nieko neveikė. Toks supratimas taip pat perduodamas iš tėvų vaikams ir yra populiarus iki šių dienų.
Vėliau prasidėjo pramonės amžius ir turtai perėjo iš žemės ūkio paskirties į nekilnojamąjį turtą. Atsirado naujų namų, gamyklų, sandėlių ir kasyklų. Padėtis pasikeitė … ir staiga derlingos žemės nuvertėjo, nes turtai persikėlė pastatų savininkams. Atsitiko kažkas įdomaus: staiga derlinga žemė tapo mažiau vertinga nei uolėta, sunkiai kultivuojama žemė.
Uolėta žemė tapo vertingesnė, nes ji buvo pigesnė nei derlinga, taip pat galėjo išlaikyti aukštus ir didelius pastatus, tokius kaip dangoraižiai ir gamyklos. Be to, joje buvo randama gamtinių išteklių tokių kaip nafta, geležis ir varis, kurie kurstė pramonės amžių. Kai vyko šimtmečiaus kaita, daugelio ūkininkų pelnas sumažėjo. Siekdami išlaikyti savo gyvenimo lygį, jie turėjo dirbti sunkiau ir apdoroti didesnius žemės plotus.
Būtent tais laikais atsirado populiari idėja: Eik į mokyklą, kad gautum darbą. Agrariniame amžiuje formalusis švietimas nebuvo būtinas, nes žinios, įgūdžiai ir profesija buvo perduodami iš tėvų vaikams. Pramonės amžiaus pabaigoje populiarėjo idėja: vienas darbas visam gyvenimui. Reikia eiti į mokyklą, įgyti profesiją, vėliau gauti darbo vietą, kopti karjeros laiptais, o po išėjimo į pensiją įmonė ir valdžia turėjo pasirūpinti jumis.
Pramoniniame amžiuje neturtingos kilmės žmonės galėjo tapti turtingais ir galingais. Pasakojimai apie pakilimus “iš purvo – į turtus” motyvavo ambicingus žmones. Verslininkai, pradedantys nuo nulio tapo milijardieriais. Kai Henris Fordas nusprendė pradėti masinę automobilių gamybą, jis netoli Detroito rado pigios uolėtos žemės sklypą, kuris buvo nereikalingas ūkininkams, ir įkūrė ten automobilių gamyklą. Laikui einant ir reikalams klestint, Fordo šeima tapo naujais „bajorais“ ir visi aplinkiniai, susiję su jų verslu, taip pat tapo naujai iškeptais kilmingaisiais. Nauji vardai, kaip karalių ir karalienių vardai, pavirto prestižiniais: Rockefeller, Stanford, Carnegie. Žmonės gerbė ir nekentė jų už didžiulius turtus ir galią.
Tačiau, taip pat kaip ir agrariniame amžiuje, visus pinigus kontroliavo nedaugelis. Ir toliau veikė 90/10 taisyklė, tačiau dabar į tuos 10 proc. galima buvo patekti ne dėl gimimo privilegijų, o savo ryžto ir atkaklumo dėka. Taisyklė 90/10 išliko, nes norint sukurti gerovę ir ją valdyti reikia daug pastangų, pinigų, žmonių, žemės ir valdžios. O tai buvo pasiekiama ne daugeliui.
Pavyzdžiui, norint atidaryti automobilių gamybos, naftos ar kasybos kompaniją reikės didelio kapitalo. Įsteigti tokio tipo įmonę reikia didelės pinigų sumos, didelių žemės plotų ir daug sumanių bei išsilavinusių žmonių. Be to, vystant tokį verslą dažnai daug metų užtrunka biurokratiniai suvaržymai – aplinkos vertinimas, leidimai, darbo teisė ir kt.
Pramonės amžiuje pagerėjo daugelio žmonių gyvenimo sąlygos, tačiau tikroji turto kontrolė liko keliose rankose. Bet taisyklės principai pasikeitė, nes atėjo informacinis amžius.
Taisyklė 90/10 pasikeitė
Tiksliau tariant, pasikeitė ne pati taisyklė ir greičiausiai 10 proc. gyventojų visada kontroliuos 90 proc. pinigų, bet pasikeitė įstojimo į tuos 10 proc. sąlygos. Šiandien nebūtinai reikia gimti karališkoje šeimoje, kaip agrariniame amžiuje. Ir nereikia turėti milžiniškų pinigų sumų, didelių žemės plotų ir daug darbo jėgos. Šiandien įstojimo mokestis – tai idėja, už kurią nereikia mokėti. Bet, prieš įgyvendinant savo įdėją pirmiausiai reikia atsikratyti trijų pasenusių nuostatų.
- “Geras, darbštus žmogus”. Šiandien tikrovė yra tokia, kad žmonės, sunkiausiai dirbantys fiziškai, gauna mažiausiai pinigų ir sumoka daugiausiai mokesčių. Nesakome, kad nereikia daug dirbti. Tik norime pasakyti, kad mes nuolat turime mesti iššūkį senoms mintims, o galbūt ir permąstyti naujas. Galų gale, dabar informacinis amžius, o dirbti iki paskutinio prakaito viename darbe – tai sena idėja …
- “Turtingieji yra tingieji niekdariai“. Tiesą sakant, kuo mažiau jūs fiziškai dalyvaujate savo darbe, tuo didesnė tikimybė, kad tapsite turtingais. Vėlgi, nesakome, kad nereikia dirbti. Norime, kad išmoktumėte turtus uždirbinėti protiškai, o ne fiziškai. Tie, kurie daro didelius pinigus, mažiau linkę į fizinį darbą, nes jų tikslas – susikurti kuo daugiau pasyvių pajamų šaltinių, o ne uždirbinėti pajamas. Jei norite pakliūti tarp 10 proc. turtingiausių, jums reikia sužinoti ir išmokti, kaip uždirbinėti pinigus panaudojant protinę galią, o ne fizinę.
- “Gerai mokykis ir gauk darbą.” Pramoniniame amžiuje žmonės išeidavo į pensiją 65 metų, nes jie dažniausiai fiziškai nebegalėjo atlikti sunkaus darbo, pvz. pakelti ratus, įkelti variklius į automobilį ir t.t. Vadovaujantis šiuo principu, informaciniame amžiuje į pensiją turėtumėte išeidinėti kas aštuoniolika mėnesių, nes būtent per tokį laikotarpį informacija pasensta ir jos kiekis padidėja dvigubai. Daugelis sako, kad šiandien studentas, baigdamas studijas jau yra techniškai atsilikęs. Gyvename savarankiškai besimokančioje visuomenėje, o ne visuomenėje, kur vaikai mokosi iš tėvų (kaip agrariniame amžiuje) ar mokykloje (kaip industriniame amžiuje). Šiandien vaikai moko tėvus naudotis kompiuteriais, o įmonės yra labiau susidomėjusios technologiškai pažengusiais paaugliais nei vidutinio amžiaus privilegijuotais darbuotojais.
Taip pat galime matyti, kaip šiandieninėje aplinkoje žmonės atmetami tiek profesionaliai, tiek finansiškai tiesiog dėl to, kad nemeta iššūkio savo idėjoms. Jų idėjos dažnai atitinka standartus, kurie yra teisingi, bet pasenę ir perduodami iš kartos į kartą, pereinant iš vienos ekonominės eros į kitą.
Idėja nebūtinai turi būti nauja, tiesiog turi būti geresnė.
Atminkite, kad kai jūs išmoksite pagrindinius pinigų funkcionavimo principus, galėsite imtis jau esamos idėjos ir ją paversti turtu!
Idėja nebūtinai turi būti nauja ir unikali. Ji tiesiog turi būti geresnė, nei jau esamos. Kitaip tariant, geri dalykai nebūtinai turi atitikti aukštųjų technologijų reikalavimus. Tiesą sakant, daug dalykų, kurie yra įprasti mums šiandien, kažkada priklausė aukštųjų technologijų sričiai.
Vienas iš didžiausių perversmų Vakarų pasaulio istorijoje įvyko kryžiuočių laikais, kai buvo atrasta arabų skaitmeninė sistema. Indoeuropiečių Arabų skaičiavimo sistema taip pavadinta, nes būtent arabai užkariavimo metu atrado ir perėmė ją iš Indijos. Tai buvo vienas iš svarbiausių technologinių proveržių, smarkiai paveikęs visas žmonių gyvenimo sritis. Tačiau tai nebuvo nauja idėja. Ji buvo tiesiog geresnė nei tuo metu naudota romėnų skaičiavimo sistema. Ir be to, tai buvo jau kažkieno idėja. Daugelis finansiškai sėkmingų žmonių neturėjo savo kūrybinės idėjos. Daugelis iš jų tiesiog nukopijavo kitų žmonių idėjas ir pavertė jas milijoninėmis ar net milijardinėmis.
Mados dizaineriai stebi, ką dėvi jauni žmonės, ir pritaiko tai kuriant naujas mados tendencijas. Bilas Geitsas neišrado operacinės sistemos, kuri padarė jį turtingiausiu žmogumi pasaulyje. Jis tiesiog nupirko tą sistemą ir programuotojų komandą, kurie ją išrado, ir pardavė produkto licenciją bendrovei “IBM”. Amazon.com įkūrėjas Jeff Bezos tiesiog perėmė Sam Waltono mažmeninės prekybos tinklo “Wall-Mart” idėją ir realizavo ją internete ir t.t.
Kitaip tariant, kas pasakė, kad turėtumėte pagimdyti naują kūrybinę idėją, kad taptumėte turtingu? Viskas, ko jums reikia – tai suprasti žmonių poreikius ir vadovautis tomis tendencijomis gerinant jau esančias idėjas.
Sekant tėvų pėdomis
Tomas Petersas, knygos “In Search of Excellence” autorius, niekada nepavargsta kartoti: Patikimas darbas išnykęs. Vis dėlto, daugelis ir toliau moko savo vaikus: mokykis, kad gautum gerą darbą. Šie žmonės finansiškai sunkiai gyvena, nes gyvena tėvų įskiepytais principais. O ne kuria aktyvus, kurių pelnas padengs pasyvus. Dauguma mūsų tėvų dirbo dėl pinigų, juos taupė ir pirkdavo pasyvus, kuriuos naiviai laikė aktyvais.
Štai kodėl daugelis žmonių eina mokytis ir tikisi rasti gerą darbą – nes išmoko to iš savo tėvų, kurie patarė jiems tai daryti. Daugelis patiria finansinių sunkumų ir gyvena nuo algos iki algos, nes jų tėvai taip gyveno…
Jei iš tikrųjų norite pakeisti savo gyvenimą, pabandykite atrasti gerą idėją ir padaryti ją dar geresnę. Skaitykite, klausykite, gilinkitės į turtingų verslininkų biografijas, pasakojimus apie jų gyvenimą ir nagrinėkite jų idėjas. Idėjos neturi būti naujos. Jos tiesiog turi būti geresnės nei senos. Turtingas žmogus visada ieško gerų idėjų. Neturtingi dažniausiai gina savo idėjas ar kritikuoja naujas. O kaip jūs elgiatės kasdienybėje?