Kodėl yra svarbu planuoti laiką?

27/07/2017

Dsvarbu planuotiažnai tenka išgirsti sakant: „taip greitai bėga laikas, kad nieko nespėju“ arba „norėčiau, bet neturiu laiko“. Tačiau retai susimąstome, kad laiko skirta visiems mums vienodai. Juk visi turime 168 valandas per savaitę ir nėra to, kuris turėtų nors viena sekundės dalele daugiau. Kas įtakoja, kad vieniems iš mūsų užtenka laiko, o kitiems nuolat jo trūksta? Kodėl per tą patį laiką vieni sugeba „nuversti kalnus“, o kitiems nieko nepavyksta ?

Laiko planavimas yra įgūdis, kurį gali kiekvienas iš mūsų išsiugdyti. Tavo šiandienos veiksmai – tarsi ateities dėlionės detalė. Laiką galime planuoti trumpalaikėje ar ilgalaikėje perspektyvoje. Tačiau reikia suvokti, kad planuodamas laiką sau – planuoji ne visą laiką, o tą dalį, kuri neša naudą. Pavyzdžiui: sportavimas – sveikas kūnas, skaitymas – tobulėjimas, finansinio raštingumo mokymai – finansinės nepriklausomybės siekimas ir t. t.

Darbas, miegas, maistas, kelionė į darbą ir atgal, buitis, higiena, laisvalaikis – mūsų veiklos, dienos sudedamosios dalys. Pirmiausia savo dienos žingsnius išdėstykime laike. Sužinosime realią, o ne įsivaizduojamą neišvengiamų ir kitų veiklų trukmę. Tuomet sąžiningai patys sau atsakykime į klausimą – ar visas likęs laikas yra praleidžiamas naudingai?

Žmogus, bandydamas labai tiksliai ir detaliai planuoti visą savo laiką, patiria daug streso ir galiausiai atsisako planavimo, todėl pradėti reiktų pamažu, pradedant planuotis dalį dienos. Tuomet, kai susiformuoja įprotis (moksliškai įrodyta, kad įpročiai susiformuoja per maždaug dvidešimt vieną dieną nuosekliai kartojant tą patį veiksmą) – palaipsniui didinti planuojamų veiklų kiekį. Tokiu būdu žmogus nepuola į kraštutinumą nuo laiko planavimo neturėjimo iki pilno laiko planavimo, kuris pradžioje gali atrodyti varginantis, keliantis įtampą ir stresą, kai ne visus suplanuotus veiksmus pavyksta įgyvendinti.

Visuomet svarbiausia yra žengti pirmą žingsnį. O jeigu tas žingsnis būtų tavo sekančios dienos planas? Žinodamas būtinas įgyvendinti veiklas tu planuoji tai, kas yra svarbiausia. Likusį laiką planuoji atsižvelgdamas į savo išsikeltus trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus. Jeigu neturi tikslų šiame gyvenime ir tave tenkina tai, kuo tu dabar gyveni – tau tikrai nereikia planuoti laiko, nes tu tiesiog „plauki pasroviui“. Žmogui, turinčiam tikslų gyvenime, laiko planavimas suteikia galimybę efektyviai išnaudoti paroje esančias 24 valandas. Sekantys žingsniai – susidėlioti savaitės, mėnesio planus. Dar tolimesni žingsniai – susidėlioti planą sekantiems metams ir keleriems sekantiems metams. Ilgalaikių tikslų siekimas vysta etapais, todėl ir planų įgyvendinimas apima skirtingą laikotarpį. Jūs patys nustebsite, kad pradėję ugdyti laiko planavimą atrasite tikrąją jo vertę.

Laiko planavimas nėra savaiminis procesas. Planų peržiūra ir koregavimas – neatsiejama laiko planavimo proceso dalis. Pavyzdžiui, vakare peržiūrėdamas savo dienos plano įgyvendinimą aiškiai pamatai išvadas, kurios įtakoja sekančios dienos plano strategiją. Svarbiausia yra visada žinoti atsakymą į sau pačiam užduotą klausimą „Kokį aiškų rezultatą aš noriu pasiekti ?“.

Pabandykime įsivaizduoti savo eilinę dieną ir savo svajonių dieną. Ar galite įvardinti esminį skirtumą? Žinoma, kad įsivaizduodami svajonių dieną niekas nepagalvojome apie stresą, įtampą, pervargimą, susierzinimą ir pašėlusį įvairių įgyvendinamų veiklų tempą. Svajonių dienos vizija yra pripildyta vienokiais ar kitokiais veiksmais, tačiau neturi chaoso. Įsisavinęs laiko planavimo įgūdį kiekvienas iš mūsų žengia vis arčiau savo svajonių dienos, kuri tęsiasi ir niekada nesibaigia. Kaip pavyzdį galime išskirti finansinės nepriklausomybės siekimą, kuri leidžia mėgautis laiku pagal asmeninius poreikius ir norus, mėgautis gyvenimo pilnatve. Kiekvienas efektyviai išnaudokime mums skirtą laiką!

Facebook

Facebook