Straipsniai
Motyvacija ar disciplina?
April 5, 2016 by Jurijus Clavas
Šiandien internetas ir knygynai alsuoja motyvaciniais produktais, skirtais įkvėpti mus naujam gyvenimui ir dideliems laimėjimams. Tačiau galimybės, kurios teoriškai turėtų pagerinti situaciją, daugeliui tapo eiliniu hobiu. Yra žmonių, kurie pastoviai naudojasi motyvacinėmis priemonėmis, lankė daugybę seminarų ir perskaitė tūkstančius puslapių, bet jų gyvenimas keičiasi labai lėtai ir mažai. Tokiems žmonėms išsivysto savotiška priklausomybė. Gaunant eilinę motyvacinės medžiagos porciją, kol vyksta absorbcija, žmogus jaučia pakilimą ir norą kažką keisti, po kurio laiko poveikis mažėja ir viskas gyvenime lieka taip pat, išskyrus atsiradusius bejėgiškumo ir menkavertiškumo jausmus, kurie nuolatos auga. Norint prasimušti pro tuos jausmus ir kažkaip judėti į priekį, griebiamasi naujos motyvacijos dozės, taip patenkant į užburtą ratą.
Motyvacija – emocijų banga.
Pagrindinė motyvacijos užduotis – uždegti mumyse emocijas, pakeliant jausmų bangą kuri nuneš mus į tikslą. Bet emocija – tai vienas iš trapiausių, trumpalaikių ir nepastoviausiu įvykių gyvenime. Jei mes laukiame arba norime sukurti tinkamos emocijos kažką padaryti, tai mes labai rizikojame, nes įkvėpimas praeina taip pat staigiai kaip ir atsiranda.
Kita vertus teigiamas emocijos ir jausmai – nėra blogai. Svarbu suprasti, kad negalima priklausyti tik nuo jų, tapti jų įkaitais. Taip pat svarbu žinoti, kad būtina kontroliuoti savo emocijas ir jausmus. Valdyti savo motyvaciją! O dirbti ir tobulėti reikia nuolatos, nepriklausant nuo tuo metu vyraujančių emocijų.
Didžiausia motyvacijos „kiaulė“, tai kad susidaro jausmas, jog tai daug pastangų nereikalaujantis būdas kažko pasiekti. Bet ištiktųjų yra sukuriama iliuziją, kad viskas pavyks lengvai ir dar lydint emociniam pakilimui. Žmogus šių iliuzijų valdžioje lieka nepasirengęs – nei protiškai nei fiziškai – sunkumams ir kliūtims, kurios visada atsiranda siekiant didelių ar mažų tikslų. Bet kokios kliūtys, iš karto sukels tik vieną norą – dar kartą gauti motyvacijos porciją, o ne sveiką norą įveikti sunkumus ar išspręsti problemą.
Kodėl mes negalime pripažinti, kad motyvacija neveikia ir reikia ieškoti kito kelio? Kuris padės mums siekti tikslo taip, kad jis butu pasiektas. Kaip pagaliau pajudėti iš mirtino taško ir pradėti iš esmės keisti save ir savo gyvenimą?
Disciplina – irklavimas per bangas.
Priešingai motyvacijai disciplinai nereikia laukti tinkamo oro ir tinkamos bangos. Jos neįtakoja permainingos emocijos ir jausmai, o esant tinkamiems įgūdžiams pati sukuria reikiamas emocijas ir priverčia tarnauti savo tikslams.
Taip, disciplina neatsiranda lengvai. Neatsiranda po filmo, seminaro ar knygos. Būnant neišsivysčiusiai ir silpnai jai sunku bristi per tinginyste, baime ir “nenorą”. Bet jei ją pastoviai ugdyti ir stiprinti, tai jos pagalba įgaunamas pagreitis, kuris padės nugriauti visas kliūtis kelyje į sėkmę.
Disciplina turi tik vieną trūkumą: tai teisingas, tačiau labai sunku būdas. Todėl tapo nepopuliarus ir apipintas įvairiais mitais apie discipliną.
Mitas 1. Disciplina ir kūrybiškumas yra nesuderinam. Kai girdime tokią frazę, kad žymių menininkų, kompozitorių, rašytojų ir kitų kūrėjų biografijos yra apgaubta paslaptimi. Kad įdūžiai reikalingi kūrybai jiems buvo duoti nuo gimimo. Bet atidžiau analizuojant ir skaitant genijų ir sėkmingų žmonių biografijas ir istorijas, tampa aišku kad dauguma jų sunkiai ir nuolatos dirbo nelaukiant įkvėpimo.
Žinoma, gali susidaryti įspūdis, kad disciplina – įkvėpimo priešas. Galbūt kaip tik įkvėpimas ir yra disciplinos priešas, bet disciplina – geriausias įkvėpimo draugas.
Kasdieniniame gyvenime, mes nuolatos turime daryti sprendimą tarp veiksmų kuriuos nuorime daryti dabar ir kuriuos reikėtu daryti dėl naudos ateityje. Disciplina mums leidžia suprastinti šį procesą, nes darydami rutininius darbus nešvaistome energijos svarstymams, o tiesiog darome tai kas reikia ir ką pratome daryti nuolatos. O sutaupytą energiją panaudoti įkvėpimui ir kūrybai.
Laikas – kūrimo žaliava. Atmeskite magija ir kūrimo procese lieka tik darbas: patirties įsigijimas per mokymąsi ir praktika, ieškant atsakymų ir sprendžiant problemas, darant begalę bandymų ir analizuojant klaidas, tobulinant savo įgūdžius.
Net gi paėmus bet kokia knygą žadančia sukelti įkvėpimą ir padedančia pasiekti daugiau nei turite dabar, rasite pasiūlymus paremtais realiais veiksmais, o ne kvietimą laukti motyvacijos. Ir net tiesiog pereinant nuo pasiūlymo iki pasiūlymo, nuo vieno puslapio prie kito, anksčiau ar vėliau ir įkvėpimas ateis. Ir tai dažniausiai atsitinka daug greičiau , nei sudėjus rankas jo laukti. Pas disciplinuota kūrėja ir mūza drausminga.
Mitas 2. Disciplina – tai vergovė. Žmonės dažnai stebėdami disciplinuotus žmonės, mano kad toks gyvenimo būdas yra vergija, kalėjimas ir sunkus darbas. Šių žmonių filosofija yra aiški. Ją dar savų laiku išreiškė Voltaire: Laisvė – tai daryti tai, ką norite ir kada norite. Bet buvo ir kitas prancūzų mąstytojas – Jean-Jacques Rousseau, kuris sakė, kad tikra laisvė – tai galimybė daryti tai, kas reikalinga ir teisinga.
Logiškai mastant Rousseau teisus. Galų gale, kokia gali būti laisvė, jei mes einate į darbą pagal grafiką, darome tai ką lieps kiti žmonės, prisitaikome prie valstybės įstatymų, bet nemokame kontroliuoti save? Ar tai gali būti vadinama laisve, kai dirbame kitų interesams, bet dėl tinginystės ar aplaidumo nepaisome savų interesų. Išeina, kad disciplina ir savikontrolė yra tikroji laisvė.
Tačiau tai yra tik pirmas žingsnis laisvės link. Kitas – ne tik daryti tai, kas yra teisinga ir reikalinga, bet taip pat išmokti tom mėgautis. Ir čia mes susiduriame su trečiu mitu.
Mitas 3. Disciplina ir laimė yra nesuderinami. Šis mitas yra grindžiamas įsitikinimu, kad sveikas maistas yra neskanus, gera muzika – nuobodi, sportas negali būti malonus, sunkus darbas (intelektinis ir fizinis) slopina … Tai yra viskas, kas reikalauja drausmės ir savikontrolės yra susyja su neigiamais jausmais ir emocijomis, todėl nesuderinama su laime ir įdomiu gyvenimu. Bet atkaklumas visada apdovanojamas, esant fiziniam krūviui išsiskyrę laimės hormonai, bet kokius skonius galima keisti, o maistą gaminti skaniai.
Kita vertus, yra daug reikalų ir darbų, kurie net pagal apibrėžimą negali suteikti malonumo ir džiaugsmo, bet kuriuos vistiek reikia atlikti. Nes tarp jų atlikimo ir mūsų laimės yra tiesioginis ryšis. Pavyzdžiui, daugelis žmonių nemėgsta sportuoti, bet tik sportuodami įgys norimas kūno formas ir jausies stiprus, kas leis pakelti savo savivarte ir jaustis laimingesniais. Ir tokiu atveju vien motyvacijos ir įkvėpimo neužteks, tik tai disciplina padės pasiekti reikiamų rezultatu.
Be to, daug kas priklauso nuo mūsų požiūrio. Manau, kad nesunku jausti džiaugsmą ir pasitenkinimą, kai eilinį kart įveiki save ir vienu žingsniu priartėti prie savo tikslų. Net pačiame procese galite jaustis laimingu, vien nuo minties, kad jūs nesate bevalis skuduras, o save valdantis žmogus.
Disciplina per rezultatų siekimą priveda žmogų per tos emocinės būsenos, kurios laukia tik tai motyvacija tikintis asmenis, kad pradėtu kažką veikti.
Išeina, kad tikrąją laimę sunku įsivaizduoti be disciplinos. Be drausmės neįmanoma būti laisvam, turėti įkvėpimo ir prasilaužti pro kylančias kliūtis. Ką darysime su motyvacija? Išmesime, kaip balastą už borto? Jokiu būdu! Tiesiog pradėkime formuoti tinkamą požiūrį į motyvacijos produktus.
Motyvacija – ateities paveikslas.
Motyvacija yra labai gerai, kai piešia mums yra ateities vaizdą, rodo kas mūsu laukia, jei paimsime save į rankas ir su disciplinos pagalba eisime į priekį. Motyvacija yra gerai, kai primina mums kodėl turime laikytis disciplinos ir savikontrolės.
Todėl būtinai žiūrėkite motyvacinius video, skaityti motyvacines knygas ir straipsnius. Bet dar geriau – ieškokite ir ugdyti vidinę motyvaciją. Galvokite apie savo tikslus, svajokite apie juos, planuokite jų pasiekimą ir pieškyte ateities paveikslą. Išmokite mylėti tai, ką jūs darote, tiesiog įsimylėti savo veiklą ir tapkite joje geriausiu. Tegul motyvacija įkvėps jus eiti į priekį, o disciplina suteiks jėgų ir atkaklumo siekiant tikslų. Ir greitai pasausyte savo sėkmės skonį.